Pagal
Autorius: Ieva

Indija: kai žmonių šalyje tiek, kad nėra vietos palapinei (nuotraukos)

Indija: kai žmonių šalyje tiek, kad nėra vietos palapinei (nuotraukos)

Kai kaimely niekas nėra gyvai sutikęs baltaodžio, ir vieną dieną atminam mudu

Mildos dienoraštis


Kiekvienoje naujoje šalyje mums vis tenka prisitaikyti prie kažkokių naujovių. Ne išimtis ir Indija. Turbūt retas kuris nežino, jog Indija yra antra šalis, turinti daugiausiai gyventojų. Oficialiais duomenimis čia gyvena 1.4 milijardo žmonių. Vietiniai juokiasi, kad čia tik tie, kuriuos pavyko užregistruoti.

Daugiau Daugiau

Indija. Kaip mes šventėm Holi

Indija. Kaip mes šventėm Holi

Mildos dienoraštis


Pirmomis kovo dienomis visa Indija nusidažė įvairiausiomis spalvomis. Visi šventė Holi: spalvų ir pavasario šventę. Iš tiesų, tai indiška Užgavėnių versija. Holi išvakarėse žmonės degina blogio deivę Holiką, taip paminėdami gėrio pergalę prieš blogį, pavasario atėjimą ir žiemos pabaigą.

Daugiau Daugiau

Atsiminimai iš Irano: eismas

Atsiminimai iš Irano: eismas

Mildos dienoraštis


Vienas baisiausių dalykų, kuriuos esu dariusi gyvenime – tai važiavimas dviračiu Irano gatvėmis. Miestai milžiniški, lyg koks be perstojo knibždantis skruzdėlynas. Plačios gatvės pilnos automobilių. Didžioji dalis jų – jau daug gyvenimo matę, vietinės gamybos. Importuotų, mums gerai žinomų mašinų nedaug. Irane jos neapsakomai brangios, taigi ne daug kas gali tokias sau leisti. Išmetamųjų dujų smarvė riečia nosį ir kutena gerklę.

Daugiau Daugiau

Skaroti įspūdžiai iš Irano. Fotoreportažas

Skaroti įspūdžiai iš Irano. Fotoreportažas

Mildos dienoraštis


1979 metais Irane įvyko revoliucija. Revoliucija, atnešusi daugybę pokyčių. 2500 metų trukusi monarchija buvo pakeista religine partija, kuri pakeitė šalies ateitį. Visų pirma, valdžia nusprendė, kad šalis turi būti 100% islamiška ir kiekvienas gyventojas privalo būti musulmonas. Kito pasirinkimo žmonės neturi.  Viešas kitos religijos demonstravimas ir net privatus propagavimas gali būti baudžiamas mirtimi.
 
Iranietės ir jų apranga
 
Man įdomiausia dalis šioje istorijoje buvo moterų aprėdai. Musulmonės moterys pagal Koraną, islamo šventąją knygą, privalo nešioti drabužius pilnai dengiančius rankas, kojas ir užpakalį, o galvą užsidengti hidžab (skarele).

Daugiau Daugiau

Iranas: bandome viešąjį transportą

Iranas: bandome viešąjį transportą

Iranas. Tabriz. Spalio 8

Mildos dienoraštis


Kai buvome Tabriz, mūsų draugas Shahin nusprendė nusivesti mus į savo muzikos mokyklą, paklausyti tradicinių iranietiškų instrumentų. Iki mokyklos buvo geras kelio gabalas, taigi nusprendėme važiuoti autobusu. Atlėkėm į stotelę, kur jau susispietę stovėjo žmonės. Autobuso durims atsidarius,  jau taikiausi lipti, kai Shahin man sako, jog turiu eiti į autobuso galą. Man reikia lipti per galines duris. Kai Shahin pamatė mano sumišusį žvilgsnį, greitai paaiškino – Irane moterys ir vyrai kartu nevažiuoja!

Daugiau Daugiau

Labirintas tarp Turkijos ir Irano

Labirintas tarp Turkijos ir Irano

Turkija-Iranas. Spalio 3

Mildos dienoraštis


 
Kaip jau įprasta kertant sieną – oras bjaurus. Kas galėjo pagalvoti, kad 45 laipsnių vasaros karščiai vos per naktį gali pasikeisti į niūrų rudenį. Sustojome netoliese sienos kirtimo punkto. Dar kartą pažvelgti į Turkiją ir išgerti paskutinį butelį alaus, kurį vežamės ne tiek ir daug, gal kokius 30 kilometrų. Begurkšnojant, aptarėme Turkijoje patirtus nuotykius ir sutiktus žmones. Negalvojome, kad ši šalis mums taip patiks ir kad užsibūsime Turkijoje net tris mėnesius. Mums bešnekant, oras visai įsismarkavo su perkūnija ir lietumi. Puolėm traukti savo neperšlampamų drabužių ir greitai mynėm paskutinius kelis šimtus metrų iki sienos, tikėdamiesi rasti stogą. 
 
Tokios sumaišties dar nematėme. Kad mašinų pilna – nieko keisto, tačiau galybė žmonių su milžiniškais nešuliais, kurių didžioji dalis tiesiog sudėta į bulvių ar šiukšlių maišus, kiek neįprastas vaizdas akiai. Taigi visų pirma reikia gauti antspaudą iš Turkijos pareigūnų. Nuorodų jokių nesimato, todėl suradę ramesnę vietą, priparkuojam dviračius. Aš lieku jų saugoti, o Dovydas išeina ieškoti, kur gauti tuos antspaudus. 
 
Vos spėjus paduoti pasą, Dovydą pasitinka šiurkštus ir įsakmus tonas: 
 

Daugiau Daugiau

Lietuviška trispalvė ir nesusipratimai kelyje

Lietuviška trispalvė ir nesusipratimai kelyje

Turkija. Rugsėjo 14

Mildos dienoraštis


Jau vakarėja, abu šiek tiek pavargę, tad į mašinų keliamą triukšmą stengiamės per daug nekreipti dėmesio. Jau esame įpratę, kad kelyje labai daug žmonių mums pypina, signalizuoja, mojuoja. Tiesą pasakius, kartais net per daug įkyriai. Ypač, kai kelioms minutėms pamiršta nukelti ranką nuo signalo.

Kelias didelis, mašinų nemažai. Tik labai jau agresyviai tos mašinos šįkart pypsi. Važiuoju sau ramiai priekyje, Dovydas kažkur šiek tiek toliau už manęs. Mus pradeda lenkti baltas prabangus automobilis, o jame sėdinčios moterys pravažiuodamos nenuleidžia akių nuo manęs. Tik tie žvilgsniai šįkart kažkodėl visai nedraugiški.

Daugiau Daugiau

Žiema kelininkus užklupo netikėtai

Žiema kelininkus užklupo netikėtai

Šveicarija. Rugsėjo 7

Mildos dienoraštis 

Čia mes labai pozityviai nusiteikę, jokie sezonų pokyčiai nebaisūs

Visada žinojome, kad tokios kelionės suplanuoti iki smulkmenų neįmanoma. Tiesą pasakius, niekada to ir nenorėjome ir nesistengėme daryti. Taigi kai prieš keletą savaičių supratome, kad atėjo kritinis momentas, kai turėsime apsispręsti, ką daryti su artėjančia žiema ir Himalajų kalnais, į visą tai žiūrėjome labai ramiai.

Pradėję kelionę negalėjome tiksliai apskaičiuoti, kokiu metu pasieksime Tadžikistaną. Žinojome tik tiek, kad pradėti šios kelionės etapą per kalnus turime kuo anksčiau. Tikėjomės, galbūt pavyks ten atsidurti rugsėjį ir pervažiuoti aukštas kalnų perėjas dar iki prasidedant žiemai.

Po keturių mėnesių kelionės įsivažiavome į ritmą, supratome, kad esame gana lėti keliautojai ir mums patinka tyrinėti šalį ir kultūrą, mums patinka bendrauti su vietiniais ir niekur neskubėti. Taigi jeigu laikytumėmės tokio ritmo, Tadžikistane geriausiu atveju būtume lapkričio gale.

Daugiau Daugiau

Pusryčiai, pietūs ir vakarienė: viskuo pasirūpinta

Pusryčiai, pietūs ir vakarienė: viskuo pasirūpinta

Turkija. Birželio 24 – …

Mildos dienoraštis


Tenka pastebėti, kad didžioji dalis žmonių Turkiją žino tik dėl jos kurortinių miestų šalia Viduržemio jūros, su milžiniškais “viskas įskaičiuota” viešbučiais, kuriuose pilna rusų turistų. Žino tik tuos turkus, kurie vietiniuose turguose įkyriai turistams šaukia: „My friend! Very good price!“ ir bando iškišti dar vieną Chanel rankinės kopiją už 25 eurus. Ir yra įsitikinę, kad visi turkai tik ir nori apgauti ir pasipelnyti iš nieko nenutuokiančių, varlinėjančių turistų.

Daugiau Daugiau