Pagal
Žyma: Dabar Mes Minam

Indija: kai žmonių šalyje tiek, kad nėra vietos palapinei (nuotraukos)

Indija: kai žmonių šalyje tiek, kad nėra vietos palapinei (nuotraukos)

Kai kaimely niekas nėra gyvai sutikęs baltaodžio, ir vieną dieną atminam mudu

Mildos dienoraštis


Kiekvienoje naujoje šalyje mums vis tenka prisitaikyti prie kažkokių naujovių. Ne išimtis ir Indija. Turbūt retas kuris nežino, jog Indija yra antra šalis, turinti daugiausiai gyventojų. Oficialiais duomenimis čia gyvena 1.4 milijardo žmonių. Vietiniai juokiasi, kad čia tik tie, kuriuos pavyko užregistruoti.

Daugiau Daugiau

Indija. Kaip mes šventėm Holi

Indija. Kaip mes šventėm Holi

Mildos dienoraštis


Pirmomis kovo dienomis visa Indija nusidažė įvairiausiomis spalvomis. Visi šventė Holi: spalvų ir pavasario šventę. Iš tiesų, tai indiška Užgavėnių versija. Holi išvakarėse žmonės degina blogio deivę Holiką, taip paminėdami gėrio pergalę prieš blogį, pavasario atėjimą ir žiemos pabaigą.

Daugiau Daugiau

Atsiminimai iš Irano: eismas

Atsiminimai iš Irano: eismas

Mildos dienoraštis


Vienas baisiausių dalykų, kuriuos esu dariusi gyvenime – tai važiavimas dviračiu Irano gatvėmis. Miestai milžiniški, lyg koks be perstojo knibždantis skruzdėlynas. Plačios gatvės pilnos automobilių. Didžioji dalis jų – jau daug gyvenimo matę, vietinės gamybos. Importuotų, mums gerai žinomų mašinų nedaug. Irane jos neapsakomai brangios, taigi ne daug kas gali tokias sau leisti. Išmetamųjų dujų smarvė riečia nosį ir kutena gerklę.

Daugiau Daugiau

Skaroti įspūdžiai iš Irano. Fotoreportažas

Skaroti įspūdžiai iš Irano. Fotoreportažas

Mildos dienoraštis


1979 metais Irane įvyko revoliucija. Revoliucija, atnešusi daugybę pokyčių. 2500 metų trukusi monarchija buvo pakeista religine partija, kuri pakeitė šalies ateitį. Visų pirma, valdžia nusprendė, kad šalis turi būti 100% islamiška ir kiekvienas gyventojas privalo būti musulmonas. Kito pasirinkimo žmonės neturi.  Viešas kitos religijos demonstravimas ir net privatus propagavimas gali būti baudžiamas mirtimi.
 
Iranietės ir jų apranga
 
Man įdomiausia dalis šioje istorijoje buvo moterų aprėdai. Musulmonės moterys pagal Koraną, islamo šventąją knygą, privalo nešioti drabužius pilnai dengiančius rankas, kojas ir užpakalį, o galvą užsidengti hidžab (skarele).

Daugiau Daugiau

Labirintas tarp Turkijos ir Irano

Labirintas tarp Turkijos ir Irano

Turkija-Iranas. Spalio 3

Mildos dienoraštis


 
Kaip jau įprasta kertant sieną – oras bjaurus. Kas galėjo pagalvoti, kad 45 laipsnių vasaros karščiai vos per naktį gali pasikeisti į niūrų rudenį. Sustojome netoliese sienos kirtimo punkto. Dar kartą pažvelgti į Turkiją ir išgerti paskutinį butelį alaus, kurį vežamės ne tiek ir daug, gal kokius 30 kilometrų. Begurkšnojant, aptarėme Turkijoje patirtus nuotykius ir sutiktus žmones. Negalvojome, kad ši šalis mums taip patiks ir kad užsibūsime Turkijoje net tris mėnesius. Mums bešnekant, oras visai įsismarkavo su perkūnija ir lietumi. Puolėm traukti savo neperšlampamų drabužių ir greitai mynėm paskutinius kelis šimtus metrų iki sienos, tikėdamiesi rasti stogą. 
 
Tokios sumaišties dar nematėme. Kad mašinų pilna – nieko keisto, tačiau galybė žmonių su milžiniškais nešuliais, kurių didžioji dalis tiesiog sudėta į bulvių ar šiukšlių maišus, kiek neįprastas vaizdas akiai. Taigi visų pirma reikia gauti antspaudą iš Turkijos pareigūnų. Nuorodų jokių nesimato, todėl suradę ramesnę vietą, priparkuojam dviračius. Aš lieku jų saugoti, o Dovydas išeina ieškoti, kur gauti tuos antspaudus. 
 
Vos spėjus paduoti pasą, Dovydą pasitinka šiurkštus ir įsakmus tonas: 
 

Daugiau Daugiau

Lietuviška trispalvė ir nesusipratimai kelyje

Lietuviška trispalvė ir nesusipratimai kelyje

Turkija. Rugsėjo 14

Mildos dienoraštis


Jau vakarėja, abu šiek tiek pavargę, tad į mašinų keliamą triukšmą stengiamės per daug nekreipti dėmesio. Jau esame įpratę, kad kelyje labai daug žmonių mums pypina, signalizuoja, mojuoja. Tiesą pasakius, kartais net per daug įkyriai. Ypač, kai kelioms minutėms pamiršta nukelti ranką nuo signalo.

Kelias didelis, mašinų nemažai. Tik labai jau agresyviai tos mašinos šįkart pypsi. Važiuoju sau ramiai priekyje, Dovydas kažkur šiek tiek toliau už manęs. Mus pradeda lenkti baltas prabangus automobilis, o jame sėdinčios moterys pravažiuodamos nenuleidžia akių nuo manęs. Tik tie žvilgsniai šįkart kažkodėl visai nedraugiški.

Daugiau Daugiau

Pusryčiai, pietūs ir vakarienė: viskuo pasirūpinta

Pusryčiai, pietūs ir vakarienė: viskuo pasirūpinta

Turkija. Birželio 24 – …

Mildos dienoraštis


Tenka pastebėti, kad didžioji dalis žmonių Turkiją žino tik dėl jos kurortinių miestų šalia Viduržemio jūros, su milžiniškais “viskas įskaičiuota” viešbučiais, kuriuose pilna rusų turistų. Žino tik tuos turkus, kurie vietiniuose turguose įkyriai turistams šaukia: „My friend! Very good price!“ ir bando iškišti dar vieną Chanel rankinės kopiją už 25 eurus. Ir yra įsitikinę, kad visi turkai tik ir nori apgauti ir pasipelnyti iš nieko nenutuokiančių, varlinėjančių turistų.

Daugiau Daugiau

Pirmas žingsnis Irano link: vizos

Pirmas žingsnis Irano link: vizos

Turkija. Liepos 7


Mildos dienoraštis


6:45

Penktadienis. 6.45 Nuskamba žadintuvas. Taip noriu miego, kad negaliu praplėšt akių, bet bijau, kad jeigu to nepadarysiu, vėl užmigsiu. Jeigu pamiegočiau dar 5 minutes, iškart pasidarytų geriau ir tada būtų labai lengva atsikelti. Juk penkios minutės nedaug, nieko nenutiks. Tikrai neužmigsiu… Visaip bandau susitarti pati su savimi… Pasižiūriu į laikrodį – 7. Iš namų išeiti turime 8. Vėliausiai. Kitaip nespėsime.

Daugiau Daugiau

Įvažiavimas į Stambulą

Įvažiavimas į Stambulą

Turkija. Birželio 27

Dovydo dienoraštis

Stambulas tolumoj, ir prie ežero piknikaujantys Turkai

Mašinų srautas tankėjo su kiekvienu kilometru. Ramius gražius keliukus pakeitė stambus trijuostis mašinų pripampęs greitkelis. Sustojome degalinėj minutės pertraukėlei, kad susikauptume ir nusiteiktume tam, kas laukia. Priešaky – apie 35km streso.

Daugiau Daugiau

Svetingieji Turkai: Solak šeima

Svetingieji Turkai: Solak šeima

Turkija. Birželio 26

Mildos dienoraštis


Visą dieną beprotiškai karšta. Vakarop pasijuntame labai išvargę: sunku visą dieną važiuoti ant tiesioginės saulės. Jau norėčiau kuo greičiau rasti vietą, kur apsistosime. Ant žemėlapio matome, kad viename miestelyje, kurio linkme važiuojame, yra pažymėtas kempingas. Vakaras šiltas, saulėtas, taigi kempinge pilna šeimų su mažais vaikais, visi laksto, žaidžia, šūkauja, kepa kažką ant grilio,  o aplink slampinėja dideli laukiniai šunys, tikėdamiesi gauti bent kokį kąsnelį. 

Daugiau Daugiau